Klaipėdos AVMI išaiškino atvejį, kai galimai į „karuselinį“ sukčiavimą įsivėlusi ir už tokią veiklą anksčiau į teisėsaugos akiratį patekusi Lietuvos įmonė galėjo nuslėpti 2 mln. eurų pajamų, gautų iš geležinkelių vagonų nuomos. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ši suma atsirado tik inicijavus mokestinį tyrimą. Mokestinio tyrimo metu VMI išaiškino, kad įmonė nedeklaravo didžiosios dalies 2014 m. pajamų – apie 2 mln. Eur, gautų iš Ukrainos įmonės už geležinkelio vagonų nuomą. Įmonės buhalterė raštu teisinosi, esą sąskaitos su ataskaitomis ir priedais yra didelės apimties, todėl segamos į atskirą segtuvą, o per klaidą dalis jų liko nepatikrintos. Anot buhalterės, įmonė „nepastebėjo“, kad jos pajamos tais metais, lyginant su deklaruotomis, buvo kone 2 mln. Eur didesnės. Mokesčių administratoriui įtarimų sukėlė ir tai, kad įmonė savo veiklos nuostolį galimai dangsto milijoninėmis beviltiškomis skolomis, kurios, kaip tyčia, beveik analogiškos sumai, kurios įmonė nebuvo įtraukusi į Metinę pelno mokesčio deklaraciją. Įtartinai atrodo ir įmonės sąnaudos, gerokai viršijančios tų metų pajamas. Įmonės sąnaudas išaugino vagonų kapitaliniai ir einamieji remontai, kuriuos atliko ta pati vagonus išsinuomojusi Ukrainos kompanija.
Klaipėdos AVMI pažymi, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, bet yra nesąžiningų bendrovių ir gyventojų, kurie, kenkdami kitoms bendrovėms, kitiems mokėtojams, slepia mokesčius ir gyvena sąžiningųjų sąskaita. Todėl VMI, remdamasi rizikos analize, tiksliai identifikuoja ir nustato nemokančiuosius mokesčių, tikrina ir skiria baudas. Aiškinantis mokestinius pažeidimus daug informacijos suteikia PVM sąskaitų faktūrų duomenų analizė. Šaltinis: VMI