Nors ES fondų lėšos Lietuvoje sudaro apie 70 proc. visų viešųjų investicijų, dauguma jų vis dar skiriama tik kelių ir tiltų remontui, socialinei infrastruktūrai gerinti, tačiau ne darbo vietų kūrimui. Apie tai, kaip reikėtų keisti požiūrį į ES investicijas, kokią konkrečią paramą verslui ir savivaldybėms, planuojant ES struktūrinę paramą, galėtų suteikti Finansų ministerija ir Vyriausybė, kad ES pinigai būtų panaudojami efektyviau, Ukmergėje kalbėjo finansų ministrė Rasa Budbergytė. Ji pažymėjo, kad, nors Ukmergės rajone 2007-2013 m. įgyvendinamiems projektams buvo skirta apie 90 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, gyvenimo kokybės indeksas rajone pagerėjo labai nežymiai, t. y. perpus mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje, tačiau materialinės gyvenimo sąlygos (gyventojų užimtumas, pajamos, būsto sąlygos ir kt.) – pablogėjo, pvz., Ukmergėje renovuota tik 5 proc. daugiabučių. Buvo atkreiptas dėmesį į paradoksalią situaciją: per pastaruosius metus labiausiai gerėjo Ukmergės rajono švietimo kokybė (įvykdyta 12 projektų), tačiau jaunimo nedarbo lygis šiame rajone yra didžiausias Vilniaus apskrityje, be to, jaunimas sparčiai emigruoja. Skaičiuojama, kad 2006-2016 m. gyventojų skaičius Ukmergės rajone sumažėjo net 20 proc., kurį didžiąja dalimi nulėmė jaunimo emigracija. „Apmaudu, kad nepaisant padarytų didelių investicijų, ypač švietimo srityje, jaunimas nenori pasilikti Ukmergėje. Galbūt taip yra ir dėl to, kad rajone be smulkios prekybos – žinant, kad du trečdaliai rajono įmonių, kur vidutiniškai dirba iki 4 žmonių, užsiima tik prekybine veikla, praktiškai nėra, kur dirbti ir užsidirbti. Liūdina tai, kad iš įpročio ir toliau planuojama ES investicijas nukreipti ne į užimtumą ir verslumą skatinančius projektus, o labiau į estetinę, bet ne praktinę naudą galintį atnešti viešųjų Ukmergės erdvių infrastruktūros sutvarkymą“, – pastebi finansų ministrė R. Budbergytė. Susitikime su Ukmergės meru ir administracijos atstovais buvo išgirsta vertingų pasiūlymų, kaip supaprastinti ES lėšų administravimą, pasidalinta konkrečia projektų įgyvendinimo patirtimi. Pastebėta, kad ir Ukmergėje, ir kituose mažesniuose šalies miestuose projektai iš ES investicijų planuoti ir vykdyti vadovaujantis trumparegišku požiūriu, deramai neįvertinant, ar naudojamos investicijos gali atnešti realią naudą žmonėms. „Graži aplinka, gatvės ir parkai puošia miestelius, tačiau to neužtenka, kad žmogus norėtų gyventi juose. Darbingo amžiaus ir net vyresni žmonės priversti išvažiuoti, nes čia nėra kur dirbti. Turime žinoti, kad po 2020 m. Lietuva sulauks daug mažesnės ES paramos, todėl būtina jau dabar planuoti, kaip ekonomikos augimą užtikrinti nuosavais finansiniais ištekliais. Siekiant, kad dabartinio 2014-2020 m. finansinio laikotarpio ES fondų lėšos būtų panaudotos veiksmingai, būtina investuoti į naujų ilgalaikių darbo vietų kūrimą ir kokybiškesnių materialinių sąlygų sudarymą gyventojams. Norintiems pradėti verslą, turi būti suteikiama visa įmanoma pagalba – pradedant išsamiomis mokesčių administratorių konsultacijomis baigiant verslumo skatinimo programomis“, – pažymėjo R. Budbergytė.
Šaltinis: Finansų ministerija
